Erkės ir jų grėsmė arkliams

Erkės yra maži, krauju mintantys parazitai, priklausantys voragyvių šeimai. Erkės prisitvirtina prie odos ir minta krauju kelias dienas. Šio proceso metu jos gali perduoti kenksmingus patogenus, tokius kaip bakterijos, virusai ir pirmuonys bei sukelti odos dirginimą ir kitus sveikatos sutrikimus.

Be ligų perdavimo rizikos, erkės įsisiurbimas taip pat sukelia vietinį odos sudirginimą – gali atsirasti niežėjimas, diskomfortas, šašas arba šlapiuojanti žaizdelė bei išsivystyti antrinė bakterinė infekcija. Normaliai, tokios žaizdelės dažniausiai užgyja savaime per 1–2 savaites be jokio gydymo. Taip pat pasitaiko atvejų, kai arklys turi daug įsisiurbusių erkių - jis gali netekti pakankamai daug kraujo, dėl ko gali išsivystyti mažakraujystė (anemija). Anemijos simptomai arkliams pasireiškia kaip energijos stoka, silpnumas, apetito praradimas, blyškios dantenos ir padažnėjęs širdies ritmas.

Erkių platinamos ligos – tai infekcinės ligos, kurias erkės perduoda savo šeimininkams. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos, tačiau dažniausiai jie varijuoja nuo lengvo diskomforto iki sunkių, gyvybei pavojingų būklių:

• Karščiavimas

• Letargija

• Apetito praradimas

• Galūnių tinimas (edema)

• Apsunkintas judėjimas arba šlubavimas

• Elgesio pokyčiai ar dirglumas

• Neurologiniai sutrikimai

• Svorio kritimas

• Prastas darbingumas

Bet kokiu atveju, jeigu įsisiurbus erkėms pastebėjote pokyčius arklio elgesyje ar bendroje sveikatos būklėje - rekomenduojama pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kadangi įvairių ligų inkubaciniai laikotarpiai yra gana skirtingi - nuo 4 dienų iki kelių mėnesių.

Trumpai apie dažniausiai pasitaikančias arkliams erkių platinamas ligas:

Laimo liga - ją sukelia bakterija Borrelia burgdorferi. Laimo ligos požymiai dažniausiai yra nespecifiniai kaip: karščiavimas, letargija ir apetito praradimas. Gali pasireikšti ir specifiškesni simptomai, tokie kaip: šlubavimas, sąnarių patinimas ir sustingimas, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai, kai kuriais atvejais uveitas (akies kraujagyslinio dangalo uždegimas) bei neurologiniai simptomai, pavyzdžiui, koordinacijos sutrikimai. Pirmasis žingsnis diagnozuojant Laimo ligą yra antikūnų tyrimas kartu vertinant ir esamus klinikinius požymius. Šios ligos inkubacinis periodas yra labai platus - nuo poros savaičių iki kelių mėnesių.

Anaplazmozė - tai bakterinė infekcija, kurią sukelia Anaplasma phagocytophilum. Ši liga pažeidžia arklio kraujo ląsteles ir gali sukelti tokius simptomus kaip karščiavimas, letargija, apatinės kūno dalies edema bei koordinacijos sutrikimai. Galutinė diagnozė nustatoma atliekant kraujo tepinėlio ar PGR tyrimus. Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje šis sukėlėjas taip pat yra randamas arklių populiacijoje, ypač didelio erkių aktyvumo sezonais – pavasarį. Dažniausiai klinikiniai ligos požymiai pasirodo per 8 - 12 dienų, tačiau inkubacinis laikotarpis gali būti net iki 3 savaičių nuo erkės įsisiurbimo dienos.

Babeziozė (piroplazmozė) – tai parazitinė arklių liga, kurią sukelia Babesia genties pirmuonys, ypač Babesia caballi ir Theileria equi. Parazitai įsiskverbia į eritrocitus ir juos ardo, sukeldami įvairius klinikinius požymius. Ūminės ligos formos metu arkliai gali karščiuoti, pasireiškia gelta (odos ir gleivinių pageltimas), letargija. Taip pat gali atsirasti dieglių požymiai, galūnių patinimas, o sunkiais atvejais ir kvėpavimo sutrikimai. Dauguma arklių praserga šia liga ir tampa nešiotojais, todėl yra apsaugoti nuo pakartotinio užsikrėtimo. Ūminė ar klinikinė piroplazmozė gali būti diagnozuojama mikroskopuojant dažytus kraujo tepinėlius ir stebint parazitus eritrocituose. Tyrimais nustatyta, jog Theileria equi ir Babesia caballi sukeltos piroplazmozės yra paplitusios ir tarp Lietuvos arklių. Piroplazmozės inkubacinis laikotarpis gali būti 15-20 dienų, priklausomai nuo sukėlėjo rūšies.

Erkių sukeltas paralyžius  – tai reta, bet rimta būklė, kurią sukelia tam tikrų erkių rūšių seilėse esantys neurotoksinai. Šie toksinai sutrikdo arklio nervų sistemą ir sukelia progresuojantį paralyžių. Iš pradžių pasireiškia užpakalinės kūno dalies silpnumas, svirduliuojanti eisena, taip pat gali atsirasti kvėpavimo ir rijimo sunkumų. Specifinio diagnostinio tyrimo nėra. Ši būklė arkliams pasitaiko itin retai, dažniausiai aprašyta pavieniais atvejais Australijoje.

Erkinis encefalitas (EEV) – erkinio encefalito virusas priklauso Flavivirus genčiai (Flaviviridae šeimai), galintis sukelti encefalitą (smegenų uždegimą). Arkliams gali pasireikšti tokie simptomai: pablogėjusi bendra būklė, anoreksija, nervingumas, ataksija, traukuliai, raumenų paralyžius. Liga diagnozuojama serologiniais tyrimais. 2021 m. atliktas tyrimas parodė, kad 37,5 % ištirtų arklių skirtinguose Lietuvos regionuose turėjo EEV antikūnų. Apie 3,9 % arklių buvo nustatyta aktyvi viruso forma kraujyje. 2023 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad specifiniai EEV antikūnai aptikti 65,9 % tirtų arklių, aktyvi infekcija nustatyta 8,5 % tirtų arklių, o didžiausias paplitimas nustatytas Vilniaus ir Utenos regionuose.

• Svarbus pastebėjimas, kad erkių radimas ant arklio nėra skubi situacija, ir vien dėl to, atlikti tyrimus dėl erkių platinamų ligų, nereikia. Tyrimai rekomenduojami tik tuomet, kai pasireiškia simptomai, būdingi šioms ligoms.

Kodėl kai kurie arkliai pritraukia daugiau erkių nei kiti?

Ne visi arkliai yra vienodai paveikiami, erkių pritraukimą gali nulemti daugelis veiksnių:

Arklio kailis

Šviesios spalvos kailis (širmas) leidžia lengviau pastebėti erkes, tačiau yra stebima tendencija, kad ant šviesaus kailio arklių erkių yra randama dažniau ir daugiau, nei nei ant tamsaus. Taip pat, arkliai su tankesniu kailiu gali sulaikyti daugiau šilumos ir drėgmės, kas sudaro patrauklesnes aplinkos sąlygas erkėms.

Higiena ir bendra sveikata

Erkes traukia šiluma ir amoniako kvapas, išsiskiriantis su arklio prakaitu. Specifiniai odos kvapai ar išskyros, gali pritraukti daugiau erkių – panašiai kaip kai kurie žmonės labiau traukia uodus. Vyresni arkliai arba tie, kurių kailis prastos būklės, gali būti labiau pažeidžiami. Taip pat arkliai su susilpnėjusia imunine sistema turi didesnę riziką susirgti sunkiomis ar lėtinėmis erkių platinamomis ligomis, tuo tarpu sveiki arkliai dažnai gali likti besimptomiais. Mažiau prižiūrimi arkliai dažniau turi erkių, nes parazitai lieka nepastebėti ir nepašalinami.

Aplinka

Erkės dažniausiai aptinkamos pievose, miškuose, krūmynuose ir drėgnose vietovėse, kur jos laukia praeinančių gyvūnų. Ganyklos, kuriose apsilanko arba gali patekti laukiniai gyvūnai, turi žymiai didesnę erkių paplitimo riziką.

• Tinkamas erkės pašalinimas yra labai svarbus siekiant sumažinti infekcijos riziką: rekomenduojama erkę pašalinti pincetu arba specialiu įrankiu, suimant ją kuo arčiau odos. Svarbu nesuspausti erkės kūno, kad nebūtų išspaudžiamos kenksmingos bakterijos ar toksinai. Erkę reikėtų traukti tiesiai ir tolygiai, negalima sukti ar staigiai traukti, nes tai vėlgi, gali paskatinti patogenų patekimą į organizmą. Taip pat nerekomenduojama naudoti aliejaus ar kitų cheminių medžiagų. Po pašalinimo, įkandimo vietą galima dezinfekuoti chlorheksidinu 0,05% arba joduotu povidonu.

Efektyvi erkių platinamų ligų prevencija apima reguliarią priežiūrą ir išorinių parazitų kontrolę:

Reguliari apžiūra ir šukavimas

Dažnas šukavimas padeda anksti aptikti ir pašalinti erkes. Apsauginės gūnios ir kaukės nuo mašalų gali sumažinti erkių patekimą ant odos, bei yra manoma, kad šios priemonės savotiškai atbaido parazitus.

Erkės dažniausiai aptinkamos šiose arklio kūno vietose:

• Po karčiais ir uodega

• Tarp kojų bei už alkūnių

• Aplink ausis ir ausų viduje

• Aplink snukį, po žandikauliu ir kaklo srityje

Ganyklų priežiūra

Dauguma erkių gyvena specifinėse buveinėse, tokiose kaip aukšta žolė ar riba tarp ganyklų ir miško. Šių vietų tvarkymas padeda sumažinti erkių kiekį.

Repelentai ir akaricidai

Turėtų būti naudojamos tik veterinaro patvirtintos priemonės, skirtos arkliams. Akaricidai gali būti purškalų, tepalų ar net miltelių pavidalu. Svarbu pasirinkti saugų produktą.

Kai kurios erkių rūšys gali įgyti atsparumą tam tikriems akaricidams, todėl kontrolė gali tapti sudėtingesnė.

Kai kurie gyvūnai (ypač katės) yra labai jautrūs piretrinams – reikėtų visada informuoti veterinarijos gydytoją apie visus esamus gyvūnus ūkyje.

Produktai, kurių sudėtyje yra amitrazo, yra toksiški arkliams todėl jų naudoti yra nerekomenduojama.

Taigi, erkės yra dažnai sutinkamas, tačiau dažnai nuvertinamas parazitas, kuris yra potencialiai pavojingas arkliams. Todėl supratimas, apie erkių platinamas ligas bei prevencijos priemones, yra be galo svarbus.